- vėgrauti
- vė́grauti, -auja (-auna Slk), -avo žr. vograuti 4: Net baisu, kad nepradėt ana tęnai vė́graut Slk. E, juokai mane ima, kai toki dvarponiai pradeda vėgrauti apie tautą, ateitį P.Cvir.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išvėgrauti — žr. išvograuti: Vienintelė frazė, kurią papulė mokėjo išvėgrauti, buvo: „Ne, jau būkim žmonės!“ J.Balč. vėgrauti; išvėgrauti … Dictionary of the Lithuanian Language
vėgroti — vėgroti, oja, ojo žr. vėgrauti: Kad ima vėgrot, tai net pikta daros Vžns. Nors prie vaikų nevėgrotum Antz. Tas pagirtas Vincė tarp piemenų vėgrojo, kad jo šautuvo vamzdis nešąs tris tūkstančius sieksnių P.Cvir … Dictionary of the Lithuanian Language